Moters paslapčių sodas

Gražu, kai moteris augina savo širdies paslapčių sodą - skiria slapto tylaus laiko buvimui su savimi, kad neapleistų savo sielos, nepamestų savęs pačios. Ji laikosi ritualų, puošiančių dienas. Skaito šviesias knygas, vėl ir vėl atranda savo kino filmą, kuris žiūrimas vaikšto po širdį ir primena, kas primiršta. Išmoksta kepti duoną. Džiaugiasi potvyniais ir pralaukia atoslūgius, nenutolsta nuo gamtos ir su ja keičiasi. Girdi, ką sako širdis ir jos akys švyti. Šis rūtusėlis – priminimas, kad viso to nepamirštume ir netaptume nuobodžios sau bei tiems, kas šalia.