Laumžirgis

Nėra atsitiktinumo, jei norisi laumžirgio. Moters gyvenime jis nepasirodo nė akimirksniu anksčiau nei ateina laikas. Atskrenda iš vandenų ir nuojautų pasaulio, ženklindamas artėjantį gražų virsmą. Vanduo, toks panašus į pirmapradę būseną, išgrynintą esmę, kur nukrinta ir atkrenta kas netikra, nuplauna, numazgoja visa, kas trukdo (nu)jausti ir gyventi jaukioje pilnatvėje. Laumžirgis primena kryptį – širdies, ne šalto proto link.