Avinukas bebaimis lelijažiedis

Jo labai reikia, kai visa, ko lauki, susisuka į neišnarpliojamą mazgą ir ilgam užstringa lyg gilioj žiemoj būtų užšalę, o atomazgos paskubinti tarsi nėra kaip. Ir štai atidumia mūsų avinukas, kanopėlėm išspirdamas visą užsitęsusį reikalo stingulį. Iš po suskaldyto ledo ima kaltis ilgai laukta žolė. Ima ir paaiškėja, kas neaišku buvo. Uždelsę pumpurai, neturėję drąsos išsiskleisti, tam pasiryžta, o mes atsikvepiame, nes dabar jau ir visa kita pajudės.